marios

mãrios sf. pl. (2) 1. Lex61, MŽ434, Žž jūra: Ar esi matęs marias (jūres) ūžaujančias? J.Jabl. Ant vidurio mãrių vanduo nesusilaiko (negali nurimti) Dkš. Į jūrelių dugnelį … įpuoliau: gelbėk mane, bernužėli, aš jau marių martelė JD948. Už jūrių marių, už vandenėlių rinko mergelė, rinko jaunoji saldžias uogeles LTR. Siaučia marios SD22. Pavasarį potvynio metu Nemunas pakyla ir apsemia visą slėnį tarsi marios P.Cvir. Susirinkimą vandenų vadina jis jūrėmis (paraštėje mariomis) BB1Moz1,10. Tinklą leidžia mariosn DP377. | prk.: Tu esi marios gyvasties, tu esi jūrės visokios išminties Tat. Dūšia Petro … visa anose mariose gėrių … nugrimzdus buvo DP595. Kaip Ventos neįžengiamais miškais Žemaičiai skyrėsi nuo Kuršių, taip Dubysos girios buvo tokios pat marios (neperžengiami, skiriantieji plotai) nuo Aukštaičių A.Vien. ^ Ta dienelė jau mãriosan (praėjusi diena negrįš) Ml. Aš su tavim mariàs plaukčia (dėl tavęs viską padaryčiau) OG233. Visi dar su rasa išskubėjo į laukus, kur mariomis liūliavo balti rugiai J.Balt. Jų čia kap vanduo, kap marios plaukia (nuolat, daug visokių užeina) Vrn. Tavo širdis gili kaip marios rš. Kad ne mãrios, tai ir Amerikon nueitai! Rod. Eina per marias, vandenio ieškodamas Erž, Pnd, Mrj. Až marių ir kašelė varpu skamba (ten gera, kur mūsų nėra) Dbk. Už marių jautis – grašis Plk. Kaip marios[e] lašas (nieko nereiškia) Ds. Kvailas marias perbrenda, klane prigeria PPr379. Per mariom katino uodega pertęsta (kibiro pasaitas) Ad. 2. MŽ249, K įlanka, kopomis atskirta nuo jūros: Kuršių mãrios nutenka iki Klaipėdos KI407. Rusnės upė bėga į mariàs KI160. Marios jąją nepalaikė ir nunešė į jūraites KlvD344. 3. didelis dirbtinis vandens plotas (ppr. prie hidroelektrinės užtvankos): Dažnai kolūkyje prie Kauno marių skamba fabriko saviveiklininkų atliekamos dainos (sov.) sp. 4. An prk. daugybė, aibė: Prisėjo linų marias ir laukia rudens su viltimi V.Piet. Į miestą suplaukė mãrios žmonių Jnš. Kur tę sugrėbsi: tik nuėjom, o tę marios dobilų – nė galo, nė krašto Plm. Visas mariàs sumarminai [į dubenį], kurgi aš išsrėbsiu?! Ds. Reik ir anam – ne mariàs uždirba Krš. Nakties mãrios (labai ilga naktis) žiemą, negulėsiu be darbo Skr. Dabar mãrios dienõs Slm. Laiko turiu mariàs Rs. Jūras mariàs (labai daug) prikalbėjom Kl. Toki mãrių daržinė (didelė) – viso svieto lentos sutilptų Rd. | O kelias tolimas … per sielvarto marias S.Nėr. Nakties marių juodą plotą žiburiai nušvies S.Nėr.

◊ ãkys mãrios sakoma apie daug norintį: Jis nesotus: jo akỹtės vis mãrios Mrj. Akys – marios, gerklė – pekla PPr87. mariàs dègti girtis: Girtas žėdnas mariàs dẽga Dbk.

mãrios dẽga

1. reiškiant nepasitenkinimą skubėjimu (svečių): Jam vis mãrios dẽga Ds.

2. giriasi: Marios dega, medžiai džiūsta Ds.

mãrių pelė̃; SD275 zool. graužikų šeimos žvėrelis, lazdana (Mus ponticus).

už mãrių toli: Mislys až mãrių, ė smertis až pečių stovi Str.